Kas laukia pirmųjų Lietuvos vėjo jėgainių, kai joms sueina 20 metų?

Du technikai tikrina vėjo jėgainės bokšto pagrindo varžtus, fone matyti pajūrio laukai ir kitos jėgainės
Straipsnio iliustracijos sukurtos dirbtiniu intelektu.

Pirmosios Lietuvos vėjo jėgainės, statytos nuo 2004 metų, artėja prie projektinio tarnavimo laiko pabaigos. Joms lieka trys keliai: eksploatacijos pratęsimas, pagrįstas technine būklės ekspertize, atnaujinimas naujesnėmis ir galingesnėmis jėgainėmis arba demontavimas ir sklypo sutvarkymas. Didžiausias neišspręstas klausimas yra ne bokštai, o kompozitinės mentės, kurių Baltijos šalyse kol kas nėra kur perdirbti. Vėjo jėgainių savininkams sprendimą verta pradėti ruošti dabar, kol jėgainė dar veikia ir duomenis dar galima surinkti.

Kiek Lietuvos vėjo jėgainių sensta ir kada

Lietuvos vėjo energetika per dvidešimt metų išaugo iš kelių bandomųjų bokštų į pagrindinį elektros šaltinį. Lietuvos energetikos agentūros 2025 m. gruodžio apžvalgoje nurodoma, kad vėjo elektrinių įrengtoji galia per 2025 m. išaugo 730 MW, arba 41,1 proc., ir metų pabaigoje siekė apie 2,5 GW. Tais pačiais metais vėjo elektrinės pagamino 3,84 TWh elektros.

Didžioji šio parko dalis yra nauja. Tačiau senesnė karta jau artėja prie ribos. VE.lt 2026 m. rugsėjo 29 d. publikacijoje, remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, nurodoma, kad iki 2030 m. eksploatacijos laikotarpio pabaigą gali pasiekti 151 MW, o iki 2040 m. jau 428 MW įrengtosios galios.

Senstančių vėjo elektrinių prognozė Lietuvoje (Energetikos ministerijos duomenys, VE.lt, 2026)
MetaiGalia, pasiekusi eksploatacijos pabaigąApytikslis menčių skaičius
Iki 2030 m.151 MWapie 300
Iki 2040 m.428 MWdaugiau nei 850

VE.lt menčių skaičių apskaičiavo darant prielaidą, kad vidutinė senesnės jėgainės galia yra 1,5 MW, o kiekviena jėgainė turi tris mentes. Pirmoji Lietuvos vėjo jėgainė Vydmantuose pastatyta 2004 m. ir, kaip rašo VE.lt, tebeveikia. Iki šiol nė viena jėgainė Lietuvoje nebuvo išmontuota dėl to, kad baigėsi jos tarnavimo laikas. Kai kurios buvo sustabdytos ar nuimtos anksčiau dėl konstrukcinių gedimų ar audrų žalos, pavyzdžiui, Anykščių ir Telšių rajonuose.

Kiek iš tikrųjų tarnauja vėjo jėgainė?

Vėjo jėgainės tarnavimo laikas paprastai projektuojamas 20–25 metams, išimtiniais atvejais 30 metų. Tai nėra data, kai jėgainė savaime sugenda. Projektinis laikas reiškia, kad gamintojas apskaičiavo konstrukcijos nuovargį tam tikram apkrovų skaičiui konkrečiomis vėjo sąlygomis. Jei vietovėje vėjas buvo silpnesnis ar mažiau turbulentiškas nei numatyta, dalis nuovargio resurso gali būti likusi.

VE.lt nurodo, kad pagal VERT duomenis pirmosioms, 2004 m. pradėtoms eksploatuoti jėgainėms taikytas 20 metų eksploatacijos laikas, o naujesnėms – 25 metai. Tad pirmosios kartos jėgainės jau yra pasiekusios šią ribą arba ją peržengusios.

Kita vertus, likęs resursas nėra vienodas visiems mazgams. Bokšto jungės varžtai, pagrindo jungtis, menčių šaknies sritis, pagrindinis guolis ir pavarų dėžė sensta skirtingai. Todėl atsakymas „jėgainė gali dirbti dar penkerius metus“ visada turi remtis įrodymais, o ne vien kalendoriumi.

Trys keliai: pratęsimas, atnaujinimas ar demontavimas

Eksploatacijos pratęsimas reiškia, kad ta pati jėgainė dirba toliau po projektinio laiko, kai nepriklausomas vertinimas parodo, jog tai saugu. Tam yra du plačiai naudojami dokumentai. IEC TS 61400-28:2025, paskelbta 2025 m. kovą, apibrėžia viso gyvavimo ciklo valdymą ir eksploatacijos pratęsimą: būklės ir likusio tarnavimo laiko vertinimą, SCADA duomenis, priežiūros ir apžiūrų istoriją. DNV-ST-0262 aprašo supaprastintą, detalųjį ir tikimybinį vertinimo būdus, kurie apima tiek skaičiavimus, tiek praktinę apžiūrą vietoje.

Atnaujinimas, angliškai vadinamas repowering, reiškia senų jėgainių pakeitimą naujomis, dažniausiai mažesniu skaičiumi aukštesnių ir galingesnių. Tai iš esmės naujas statybos projektas su planavimo, aplinkosaugos ir prijungimo prie tinklo klausimais. Senosios jėgainės vis tiek turi būti demontuotos.

Vėjo jėgainių demontavimas yra galutinis kelias. VE.lt nurodo, kad pagal galiojančius reikalavimus vystytojas savo lėšomis turi visiškai išmontuoti jėgainę ir sutvarkyti žemę, o pamatus iškasti bent 1–2 m gylyje. Iki 90 proc. jėgainės masės sudaro lengvai perdirbamos medžiagos: plienas, varis, aliuminis ir betonas.

Vėjo jėgainių ateities variantų palyginimas
VariantasKo reikiaKokie įrodymai svarbiausi
Eksploatacijos pratęsimasBūklės ekspertizės, remonto ir sustiprintos priežiūrosApkrovų skaičiavimai, apžiūrų ir NDT ataskaitos, SCADA istorija
AtnaujinimasNaujo projekto, leidimų ir tinklo prijungimo sąlygųVėjo matavimai, tinklo pajėgumas, senųjų jėgainių išmontavimo planas
DemontavimasSaugaus išmontavimo, transporto ir atliekų tvarkymo planoKonstrukcijos būklė prieš darbus, atliekų srautų dokumentai

Kur dėti mentes: perdirbimas, pakartotinis naudojimas, eksportas

Mentės gaminamos iš stiklo pluošto ar anglies pluošto ir dervos kompozito, todėl jų neįmanoma tiesiog išlydyti kaip plieno. VE.lt rašo, kad nei Lietuvoje, nei Baltijos regione, nei kaimyninėse šalyse nėra menčių perdirbimo gamyklos. Specialaus ES ar nacionalinio teisės akto menčių atliekoms nėra, todėl taikomos bendrosios atliekų tvarkymo nuostatos.

Darbuotojas matuoja nupjautos vėjo jėgainės mentės sekciją tarp ant medinių atramų laikomų menčių dalių
Išmontuotos mentės laukia tolesnio sutvarkymo

Vėjo jėgainių mentės perdirbimas Europoje vyksta keliais būdais. Vienas jau pramoniniu mastu taikomų kelių yra perdirbimas cemento krosnyse: VE.lt nurodo, kad taikant Veolia technologiją apie 65 proc. mentės tampa cemento žaliava, o 28 proc. panaudojama kaip alternatyvus kuras. Tobulinami ir mechaninis smulkinimas, pirolizė bei solvolizė. 2021 m. birželį WindEurope paragino Europos Komisiją iki 2025 m. uždrausti menčių šalinimą sąvartynuose visoje Europoje. Tokie draudimai jau galiojo Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Kitas kelias yra pakartotinis naudojimas. Vėjo jėgainių demontavimu užsiimančios įmonės vadovas, cituojamas VE.lt, teigia, kad išmontuota jėgainė nebūtinai baigia savo gyvenimą: dalį jėgainių galima perkelti kitur arba panaudoti jų komponentus, svarstomos ir galimybės Ukrainoje. Tačiau pakartotinai naudojamai jėgainei reikia patikimų būklės duomenų, kitaip pirkėjas negali įvertinti rizikos.

Ką rodo Latvijos patirtis

Latvijoje seniausios jėgainės, statytos 2002 m., jau išmontuojamos, ir tai daro specializuotos įmonės. Tai artimiausias Lietuvos ateities pavyzdys.

Antroji pamoka yra apie saugos priežiūrą. LV portals 2026 m. liepos 13 d. rašė, kad po incidento Liepojoje, kai bandymų metu nulūžo jėgainės mentė, Latvijos atsinaujinančios energetikos aljansas LAEA paragino stiprinti vėjo elektrinių saugos priežiūros sistemą. Latvijos Klimato ir energetikos ministerija kartu su Statybos valstybinės kontrolės biuru pradėjo rengti vėjo jėgainių eksploatavimo reikalavimus. Lietuvoje panašios diskusijos tikėtinos, juolab kad senstančių jėgainių daugėja.

Kaip pasirengti saugiam vėjo jėgainių demontavimui

Senos jėgainės išmontavimas nėra montavimas atvirkštine tvarka. Varžtai gali būti surūdiję, mentės pažeistos, o dokumentacija nepilna. Prieš atvykstant kranui verta žinoti tikrąją bokšto, jungių ir menčių būklę.

Du technikai ant pakabinamos platformos apžiūri nusidėvėjusį vėjo jėgainės mentės paviršių virš dirbamų laukų
Menčių apžiūra iš pakabinamos platformos

Gridinta atlieka sausumos vėjo jėgainių priežiūrą ir apžiūras, įskaitant menčių apžiūrą ir remontą, bokštų darbus ir keltuvų remontą. Būklei įvertinti naudojamas NDT ir apsauginių dangų inspektavimas, o prie sunkiai pasiekiamų vietų dirbama taikant pramoninio alpinizmo metodus. Kai sprendimas priimtas, galima suplanuoti ir įrenginių bei konstrukcijų demontavimą.

Ką vėjo jėgainių savininkams verta padaryti dabar

Net jei sprendimas bus priimtas tik po kelerių metų, šie žingsniai padeda išlaikyti visus variantus atvirus:

  1. Surinkite projektinę dokumentaciją: jėgainės tipą, sertifikatus, projektinę vėjo klasę ir pamatų brėžinius.
  2. Išsaugokite SCADA duomenis ir gedimų žurnalus nuo pat paleidimo, nes jie reikalingi likusio resurso skaičiavimams.
  3. Atlikite išsamią būklės apžiūrą: bokšto jungių varžtus, suvirinimo siūles, pamato jungtį, menčių šaknis ir priekinę briauną.
  4. Įvertinkite atsarginių dalių prieinamumą, nes senesnių modelių dalių gamyba dažnai nutraukta.
  5. Pasitikrinkite leidimų, žemės nuomos ir prisijungimo sutarčių sąlygas dėl išmontavimo ir sklypo sutvarkymo.
  6. Suskaičiuokite pratęsimo, atnaujinimo ir demontavimo sąnaudas bei laiką tais pačiais prielaidų pagrindais.
  7. Iš anksto išsiaiškinkite menčių sutvarkymo kelią ir transporto galimybes.

Jei norite aptarti konkrečią jėgainę, parašykite mums per kontaktų puslapį.

Dažniausiai užduodami klausimai apie senstančias vėjo jėgaines

Kiek metų tarnauja vėjo jėgainė?
Šiuolaikinė sausumos vėjo jėgainė paprastai projektuojama 20–25 metams, kai kurios iki 30 metų. Tai skaičiuotinis nuovargio resursas, o ne galiojimo data. Jei vietovės vėjo sąlygos buvo švelnesnės nei numatyta ir jėgainė prižiūrėta gerai, nepriklausomas vertinimas gali parodyti, kad ji gali saugiai dirbti ilgiau. Pirmosioms Lietuvos jėgainėms VERT taikė 20 metų laikotarpį.
Kada Lietuvoje pradės masiškai išmontuoti vėjo jėgaines?
Pagal Energetikos ministerijos prognozę, iki 2030 m. eksploatacijos pabaigą gali pasiekti 151 MW, o iki 2040 m. 428 MW vėjo elektrinių galios. Iki 2026 m. rudens nė viena Lietuvos jėgainė nebuvo išmontuota vien dėl tarnavimo laiko pabaigos. Tikėtina, kad pirmieji tokie darbai prasidės dar šį dešimtmetį.
Kas atsako už vėjo jėgainių demontavimą?
VE.lt nurodo, kad pagal Lietuvoje taikomus reikalavimus jėgainės vystytojas savo lėšomis turi visiškai išmontuoti jėgainę ir sutvarkyti žemę, įskaitant pamatų pašalinimą bent 1–2 metrų gylyje. Konkrečias sąlygas verta pasitikrinti statybos leidime, žemės nuomos sutartyje ir savivaldybės dokumentuose, nes jose gali būti papildomų įpareigojimų.
Ar vėjo jėgainių mentes galima perdirbti?
Taip, bet tai sudėtingiau nei plieną. Vienas pramoninių kelių yra kompozitinių menčių perdirbimas cemento gamyklose, kur jos tampa žaliava ir kuru. Taip pat taikomi mechaninis smulkinimas ir pirolizė. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse menčių perdirbimo gamyklos kol kas nėra, todėl mentes tektų vežti į užsienį arba panaudoti pakartotinai.
Kiek kainuoja vėjo jėgainės demontavimas?
Viešai prieinamų patikimų Lietuvos kainų dar nėra, nes šalyje tokių projektų dar nebuvo. Kaina priklauso nuo jėgainės dydžio, krano nuomos, privažiavimo kelių, pamatų šalinimo apimties ir menčių transportavimo bei sutvarkymo. Dalį sąnaudų gali kompensuoti metalo laužo vertė arba komponentų pardavimas pakartotiniam naudojimui.
Kuo skiriasi eksploatacijos pratęsimas nuo atnaujinimo?
Pratęsiant eksploataciją ta pati jėgainė dirba toliau, kai techninis vertinimas, pavyzdžiui, pagal IEC TS 61400-28 ar DNV-ST-0262, patvirtina, kad tai saugu. Atnaujinimas reiškia senų jėgainių pakeitimą naujomis, paprastai galingesnėmis, todėl tai yra naujas projektas su leidimais ir tinklo prijungimo klausimais.
Ar vėjo jėgainių sparnų remontas apsimoka senai jėgainei?
Dažnai taip, jei jėgainei planuojamas eksploatacijos pratęsimas. Priekinės briaunos erozija ar smulkūs pažeidimai mažina gamybą ir, negydomi, plinta. Prieš didesnį remontą verta įvertinti likusį jėgainės resursą: jei demontavimas numatytas po metų ar dvejų, gali užtekti saugos požiūriu būtinų darbų.
Kokie yra didžiausi vėjo jėgainių parkai Lietuvoje?
Pastaraisiais metais Lietuvoje prijungta keletas parkų, kurių galia siekia šimtus megavatų, o bendra vėjo elektrinių galia 2025 m. pabaigoje siekė apie 2,5 GW. Šie nauji parkai senti pradės tik po 2040 m., todėl artimiausiu metu eksploatacijos pabaigos klausimas aktualus mažesniems, anksčiau pastatytiems parkams.

Planuojate senstančios jėgainės ateitį?

Aprašykite jėgainės modelį, amžių ir turimus apžiūrų duomenis. Gridinta komanda padės suplanuoti būklės vertinimą, priežiūros darbus arba saugų demontavimą.
Sausumos vėjo jėgainių priežiūra