Kas laukia pirmųjų Lietuvos vėjo jėgainių, kai joms sueina 20 metų?

Du technikai tikrina vėjo jėgainės bokšto pagrindo varžtus, fone matyti pajūrio laukai ir kitos jėgainės
Straipsnio iliustracijos sukurtos dirbtiniu intelektu.

Pirmosios Lietuvos vėjo jėgainės, statytos nuo 2004 metų, jau pasiekė dvidešimties metų amžių. Tai savaime nereiškia eksploatacijos pabaigos. Savininkai vertina tris galimybes: pagrįsti tolesnę eksploataciją techniniu vertinimu, pakeisti įrangą naujesne arba demontuoti jėgainę ir sutvarkyti teritoriją. Kompozitinių menčių tvarkymo kelią verta derinti iš anksto su konkrečiu priimančiu tvarkytoju, kol dar galima surinkti jėgainės būklės ir eksploatacijos duomenis.

Kiek Lietuvos vėjo jėgainių sensta ir kada

Lietuvos vėjo elektrinių parkas sparčiai augo. Lietuvos energetikos agentūros 2025 m. gruodžio apžvalgoje, paskelbtoje 2026 m. sausio 6 d., nurodyta 2 509 MW metų pabaigos įrengtoji galia ir 3,84 TWh 2025 m. gamyba. Tai toje apžvalgoje pateiktas istorinis pjūvis, o ne 2026 m. lapkričio parko dydis. Šaltiniai: LEA, remiantis EPSO-G (galia) ir „Litgrid“ (gamyba) duomenimis.

Senesnės parko dalies mastą iliustruoja VE.lt 2026 m. rugsėjo 29 d. publikacija: joje, remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, minimi 151 MW iki 2030 m. ir 428 MW iki 2040 m. Šie skaičiai čia pateikiami kaip antriniame šaltinyje aprašytas amžiaus ir eksploatacijos laikotarpio scenarijus. Jie nėra patvirtintas demontavimo grafikas, užsakytų darbų apimtis ar atskirų jėgainių būklės vertinimas.

VE.lt 2026-09-29 pateiktas senesnių jėgainių scenarijus, ne demontavimo planas
LaikotarpisPublikacijoje minima galiaPublikacijos apytikslis menčių skaičius
Iki 2030 m.151 MWapie 300
Iki 2040 m.428 MWdaugiau nei 850

VE.lt menčių skaičių skaičiavo darydamas prielaidą, kad senesnės jėgainės vidutinė galia yra 1,5 MW ir ji turi tris mentes. Tai apytikslis perskaičiavimas, ne inventorizacija. Tas pats šaltinis Vydmantų pirmąją jėgainę datuoja 2004 m.

Kiek iš tikrųjų tarnauja vėjo jėgainė?

Vėjo jėgainės tarnavimo laikas paprastai projektuojamas 20–25 metams, išimtiniais atvejais 30 metų. Tai nėra data, kai jėgainė savaime sugenda. Projektinis laikas reiškia, kad gamintojas apskaičiavo konstrukcijos nuovargį tam tikram apkrovų skaičiui konkrečiomis vėjo sąlygomis. Jei vietovėje vėjas buvo silpnesnis ar mažiau turbulentiškas nei numatyta, dalis nuovargio resurso gali būti likusi.

VE.lt taip pat perteikia VERT informaciją apie senesnėms jėgainėms taikytą 20 metų ir naujesnėms – 25 metų laikotarpį. Šio teiginio nereikėtų tapatinti su kiekvienos jėgainės gamintojo projektiniu pagrindu, leidimo galiojimu ar saugaus darbo pabaiga: šiuos dokumentus savininkas turi patikrinti atskirai.

Kita vertus, likęs resursas nėra vienodas visiems mazgams. Bokšto jungės varžtai, pagrindo jungtis, menčių šaknies sritis, pagrindinis guolis ir pavarų dėžė sensta skirtingai. Todėl atsakymas „jėgainė gali dirbti dar penkerius metus“ visada turi remtis įrodymais, pavyzdžiui, sausumos jėgainių priežiūros ir apžiūrų istorija, o ne vien kalendoriumi.

Pratęsti eksploataciją, atnaujinti ar demontuoti?

Eksploatacijos pratęsimas – tai pagrįstas tos pačios jėgainės naudojimas ilgiau nei numatyta projektiniame ar trumpesniame vietovei įvertintame laikotarpyje. IEC TS 61400-28:2025, paskelbta 2025 m. kovo 20 d., apima būklės ir likusio naudingojo tarnavimo laiko vertinimą. DNV-ST-0262 pateikia papildomą eksploatacijos pratęsimo vertinimo sistemą. Apžiūros išvada savaime nėra leidimas dirbti toliau: reikia inžinerinio vertinimo, nustatyto laikotarpio ir, kai būtina, remonto, stebėsenos ar darbo apribojimų.

Atnaujinimas, angliškai repowering, gali reikšti visos jėgainės arba dalies pagrindinės įrangos pakeitimą. Nauja konfigūracija keičia apkrovas, galią, išdėstymą ir prijungimo sąlygas, todėl leidimų ir infrastruktūros tinkamumą reikia vertinti iš naujo. Senų pamatų panaudojimas ar didesnė metinė gamyba nėra savaime užtikrinti.

Demontavimas apima įrangos išmontavimą, medžiagų perdavimą tinkamiems gavėjams ir konkrečiam objektui nustatytą teritorijos sutvarkymą. Kas atsako už darbus, kokia pamatų dalis šalinama ir kokie priėmimo dokumentai reikalingi, būtina tikrinti objekto leidimuose, projekto ir žemės naudojimo dokumentuose. Šalinimo gylis ir priėmimo sąlygos turi būti įvardyti darbų apimtyje.

Vėjo jėgainių ateities variantų palyginimas
VariantasKo reikiaKokie įrodymai svarbiausi
Eksploatacijos pratęsimasBūklės ekspertizės, remonto ir sustiprintos priežiūrosApkrovų skaičiavimai, apžiūrų ir NDT ataskaitos, SCADA istorija
AtnaujinimasNaujo projekto, leidimų ir tinklo prijungimo sąlygųVėjo matavimai, tinklo pajėgumas, senųjų jėgainių išmontavimo planas
DemontavimasSaugaus išmontavimo, transporto ir atliekų tvarkymo planoKonstrukcijos būklė prieš darbus, atliekų srautų dokumentai

Kur dėti mentes: perdirbimas, pakartotinis naudojimas, eksportas

Mentėse pluoštas surištas sukietėjusia derva, todėl tokio kompozito negalima tiesiog išlydyti kaip plieno. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras pažymi, kad specializuoti atsinaujinančios energetikos atliekų perdirbimo metodai Europoje dar nėra plačiai paplitę. Tačiau iš to negalima spręsti, kad visame Baltijos regione nėra nė vieno tinkamo tvarkymo kelio. Savininkui reikia konkretaus gavėjo, priimamos medžiagos specifikacijos, leidimų ir galutinio sutvarkymo įrodymų.

Darbuotojas matuoja nupjautos vėjo jėgainės mentės sekciją tarp ant medinių atramų laikomų menčių dalių
Išmontuotos mentės laukia tolesnio sutvarkymo

Menčių kompozitus galima mechaniškai smulkinti, apdoroti šiluminiais ar cheminiais būdais arba naudoti cemento gamyboje medžiagoms ir energijai atgauti. Šie keliai duoda skirtingus rezultatus; cemento gamyboje panaudota mentė nebūtinai tampa naujos mentės pluoštu. WindEurope aprašo nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojantį savanorišką pramonės įsipareigojimą nešalinti menčių sąvartynuose. Tai nėra savaime visoje ES galiojantis įstatymas. Taikytinas atliekų taisykles ir leidžiamą kelią reikia tikrinti konkrečiam projektui; Aplinkos ministerijos informacijoje nurodoma statybines atliekas perduoti jas tvarkančioms įmonėms ar tinkamoms surinkimo vietoms.

Kitas kelias yra pakartotinis naudojimas. Vėjo jėgainių demontavimu užsiimančios įmonės vadovas, cituojamas VE.lt, teigia, kad išmontuota jėgainė nebūtinai baigia savo gyvenimą: dalį jėgainių galima perkelti kitur arba panaudoti jų komponentus, svarstomos ir galimybės Ukrainoje. Tačiau pakartotinai naudojamai jėgainei reikia patikimų būklės duomenų, kitaip pirkėjas negali įvertinti rizikos.

Ką rodo Latvijos patirtis

VE.lt publikacijoje Latvijoje nuo 2002 m. veikusių jėgainių išmontavimas minimas kaip kaimyninės rinkos pavyzdys. Tai nepagrindžia prielaidos, kad Lietuvoje tokio pat amžiaus jėgainės bus nuimamos tuo pačiu metu: sprendimai priklauso nuo būklės, dokumentų ir savininko pasirinkimo.

LV portals 2026 m. liepos 13 d. paskelbtame LAEA pranešime po incidento Liepojoje raginama stiprinti saugos priežiūrą. Tai konkrečios organizacijos pozicija, o ne įrodymas, kad jau priimti vienodi reikalavimai Latvijai ir Lietuvai. Lietuvos savininkui svarbiausi jo objektui taikomi dokumentai, apžiūrų išvados ir laiku sprendžiami defektai.

Kaip pasirengti saugiam vėjo jėgainių demontavimui

Senos jėgainės išmontavimas nėra montavimas atvirkštine tvarka. Varžtai gali būti surūdiję, mentės pažeistos, o dokumentacija nepilna. Prieš atvykstant kranui verta žinoti tikrąją bokšto, jungių ir menčių būklę.

Du technikai ant pakabinamos platformos apžiūri nusidėvėjusį vėjo jėgainės mentės paviršių virš dirbamų laukų
Menčių apžiūra iš pakabinamos platformos

Gridinta atlieka sausumos vėjo jėgainių priežiūrą ir apžiūras, įskaitant menčių apžiūrą ir sparnų remontą, bokštų darbus ir keltuvų remontą. Būklei įvertinti naudojamas NDT ir apsauginių dangų inspektavimas, o prie sunkiai pasiekiamų vietų dirbama taikant pramoninio alpinizmo metodus. Kai sprendimas priimtas, galima suplanuoti ir įrenginių bei konstrukcijų demontavimą.

Ką vėjo jėgainių savininkams verta padaryti dabar

Net jei sprendimas bus priimtas tik po kelerių metų, šie žingsniai padeda išlaikyti visus variantus atvirus:

  1. Surinkite projektinę dokumentaciją: jėgainės tipą, sertifikatus, projektinę vėjo klasę ir pamatų brėžinius.
  2. Išsaugokite SCADA duomenis ir gedimų žurnalus nuo pat paleidimo, nes jie reikalingi likusio resurso skaičiavimams.
  3. Atlikite išsamią būklės apžiūrą: bokšto jungių varžtus, suvirinimo siūles, pamato jungtį, menčių šaknis ir priekinę briauną.
  4. Įvertinkite atsarginių dalių prieinamumą, nes senesnių modelių dalių gamyba dažnai nutraukta.
  5. Pasitikrinkite leidimų, žemės nuomos ir prisijungimo sutarčių sąlygas dėl išmontavimo ir sklypo sutvarkymo.
  6. Suskaičiuokite pratęsimo, atnaujinimo ir demontavimo sąnaudas bei laiką tais pačiais prielaidų pagrindais. Kaip po garantijos auga eksploatacijos kaštai, rodo vėjo jėgainės priežiūros kainų apžvalga.
  7. Iš anksto išsiaiškinkite menčių sutvarkymo kelią ir transporto galimybes.

Jei norite aptarti konkrečią jėgainę, parašykite mums per kontaktų formą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie senstančias vėjo jėgaines

Kiek metų tarnauja vėjo jėgainė?
Dažnai nurodomas 20–25 metų projektinis laikotarpis, tačiau konkrečios jėgainės projektinis pagrindas ir faktinė eksploatacijos trukmė gali skirtis. Amžius nėra automatinė sustabdymo data. Tolesnei eksploatacijai pagrįsti reikia apkrovų, būklės ir ankstesnių darbų duomenų bei kompetentingo techninio vertinimo.
Kada Lietuvoje pradės masiškai išmontuoti vėjo jėgaines?
Iš jėgainių amžiaus to nustatyti negalima. VE.lt 2026 m. rugsėjo 29 d. publikacijoje minimi 151 MW iki 2030 m. ir 428 MW iki 2040 m. yra senesnės parko dalies scenarijus, o ne patvirtintas išmontavimo grafikas. Kiekvieno objekto likimą lemia jo būklė, leidimai ir techninis bei ekonominis vertinimas.
Kas atsako už vėjo jėgainių demontavimą?
Atsakomybę, darbų apimtį ir finansines prievoles reikia nustatyti pagal konkrečiam objektui taikomus reikalavimus, leidimus, projekto ir žemės naudojimo dokumentus. Juose tikrinama ir pamatų šalinimo bei teritorijos sutvarkymo apimtis. Darbų sutartyje turi būti aiškiai nurodyta šalinimo riba ir priėmimo kriterijai.
Ar vėjo jėgainių mentes galima perdirbti?
Taip, tačiau kompozitų tvarkymo keliai ir jų prieinamumas skiriasi. Mechaninis, šiluminis ar cheminis apdorojimas ir cemento gamyba duoda nevienodus produktus. Reikia patikrinti konkretų priimantį tvarkytoją, medžiagos tinkamumą ir galutinio sutvarkymo dokumentus; vien surinkimo kvitas nepatvirtina perdirbimo.
Kiek kainuoja vėjo jėgainės demontavimas?
Konkrečiam objektui reikia sąmatos pagal jėgainės dydį ir būklę, kėlimo bei transporto sąlygas, privažiavimą, pamatų šalinimo apimtį, atliekų gavėjus ir teritorijos sutvarkymą. Galimos komponentų pardavimo ar metalo laužo pajamos vertinamos atskirai; jos nėra garantuotas sąnaudų padengimas.
Kuo skiriasi eksploatacijos pratęsimas nuo atnaujinimo?
Pratęsiant eksploataciją ta pati jėgainė dirba toliau, kai techninis vertinimas, pavyzdžiui, pagal IEC TS 61400-28 ar DNV-ST-0262, patvirtina, kad tai saugu. Atnaujinimas reiškia senų jėgainių pakeitimą naujomis, paprastai galingesnėmis, todėl tai yra naujas projektas su leidimais ir tinklo prijungimo klausimais.
Ar vėjo jėgainių sparnų remontas apsimoka senai jėgainei?
Dažnai taip, jei jėgainei planuojamas eksploatacijos pratęsimas. Priekinės briaunos erozija ar smulkūs pažeidimai mažina gamybą ir, negydomi, plinta. Prieš didesnį remontą verta įvertinti likusį jėgainės resursą: jei demontavimas numatytas po metų ar dvejų, gali užtekti saugos požiūriu būtinų darbų.
Kokie yra didžiausi vėjo jėgainių parkai Lietuvoje?
Pastaraisiais metais Lietuvoje prijungta keletas parkų, kurių galia siekia šimtus megavatų, o bendra vėjo elektrinių galia 2025 m. pabaigoje siekė 2 509 MW. Šie nauji parkai senti pradės tik po 2040 m., todėl artimiausiu metu eksploatacijos pabaigos klausimas aktualus mažesniems, anksčiau pastatytiems parkams.

Planuojate senstančios jėgainės ateitį?

Aprašykite jėgainės modelį, amžių ir turimus apžiūrų duomenis. Gridinta komanda padės suplanuoti būklės vertinimą, priežiūros darbus arba saugų demontavimą.
Sausumos vėjo jėgainių priežiūra