Dažniausi suvirinimo siūlių defektai, jų priežastys ir patikros metodai

Pirštinėta ranka prideda suvirinimo matuoklį prie vamzdžio žiedinės siūlės, kurios krašte matomas griovelis
Iliustracija: matuoklis ties siūlės kraštu.

Suvirinimo siūlėse gali būti įtrūkių, porų, intarpų, nesulydymo, įkandimų ir kitų netobulumų. Netobulumas vadinamas defektu, kai neatitinka taikomų priėmimo reikalavimų. ISO 6520-1 klasifikuoja geometrinius netobulumus, o priimtinumas vertinamas pagal projektui taikomą standartą, sutartį ir kriterijus. Jiems nustatyti bei radiniams ištirti reikia tinkamai parinktų neardomųjų bandymų; vien išvaizdos nepakanka.

Kaip klasifikuojami suvirinimo defektai

ISO 6520-1:2007 klasifikuoja lydomojo suvirinimo geometrinius netobulumus. Klasifikacijos grupės ir kodai padeda vienodai įvardyti radinius, tačiau ataskaitoje taip pat reikia siūlės numerio, vietos, matmenų ir patikros įrodymų. Vien kodas neparodo nei radinio masto, nei jo priimtinumo. Metalurginiai netobulumai, pavyzdžiui, grūdelių dydis, nepatenka į šią geometrinę klasifikaciją.

  • 100 – įtrūkimai: karštieji, šaltieji, krateriniai, sluoksniniai (lamelinis plyšimas).
  • 200 – ertmės ir poros: pavienės poros, porų grupės, kirmėlinės poros, susitraukimo ertmės.
  • 300 – kietieji intarpai: šlakas, fliusas, oksidai, volframo intarpai.
  • 400 – nesulydymas ir nepakankamas įvirinimas: siūlė nesusilydė su pagrindiniu metalu arba šaknis neįvirinta.
  • 500 – netinkama forma ir matmenys: įkandimai, perteklinis sustiprinimas, užvarvos, kraštų nesutapimas, įdubusi šaknis.
  • 600 – kiti defektai: purslai, lanko užuomazgos (atsitiktiniai lanko uždegimai), šlifavimo žymės.

Vertinant suvirinimo siūlių defektus, svarbu atskirti sąvokas: netobulumas yra bet koks nuokrypis, o defektu jis tampa tik tada, kai viršija leistinas ribas. Todėl „pora siūlėje“ dar nereiškia brokuotos jungties.

Dažniausi suvirinimo siūlių defektai ir jų priežastys

Įtrūkimai

Iš visų grupių įtrūkimai laikomi pavojingiausiais suvirinimo siūlių defektais, nes jų smaigalys koncentruoja įtempius ir, veikiant ciklinei apkrovai, plyšys auga. Šaltuosius įtrūkimus dažniausiai sukelia vandenilis kartu su kietu, grūdintu terminio poveikio zonos metalu ir liekamaisiais įtempiais. Karštieji įtrūkimai atsiranda kietėjant siūlei, kai metale yra daug sieros, fosforo ar per gili ir siaura siūlė. Prevencija: mažo vandenilio kiekio elektrodai, jų džiovinimas, pakaitinimas ir kontroliuojamas aušinimas pagal suvirinimo procedūrą.

Poros ir ertmės

Poros susidaro, kai dujos lieka įstrigusios stingstančiame metale. TWI straipsnis apie poringumą kaip pagrindines priežastis nurodo prastą apsauginių dujų apsaugą (nuotėkius, skersvėjį, per didelį dujų srautą), drėgmę elektroduose ar fliuse, alyvą, riebalus ir per storą gruntą. Poringumo reikšmė priklauso nuo porų dydžio, kiekio, pasiskirstymo ir jungties paskirties; vien poros vaizdas neįrodo nuotėkio ar nepriimtinos jungties.

Šlako intarpai

Šlakas lieka tarp sluoksnių, kai tarp ėjimų prastai nuvalomas paviršius, elektrodas vedamas netinkamu kampu ar per mažu srovės stiprumu. Intarpai susilpnina skerspjūvį ir gali tapti įtrūkimo pradžia.

Nesulydymas ir nepakankamas įvirinimas

Tai vieni klastingiausių suvirinimo defektų, nes iš paviršiaus jų dažnai nesimato. Tipinės priežastys: per maža srovė ar per didelis suvirinimo greitis, per siauras griovelis, per didelis šaknies bortelis, netikslus siūlės paruošimas. Plokščias, į įtrūkimą panašus nesulydymas stipriai mažina laikomąją galią ir atsparumą nuovargiui.

Įkandimai, užvarvos ir perteklinis sustiprinimas

Įkandimas yra griovelis išilgai siūlės krašto, dažniausiai dėl per didelės srovės, per ilgo lanko ar netinkamo elektrodo kampo. Užvarva susidaro, kai išsilydęs metalas užteka ant nesulydyto pagrindinio metalo. Perteklinis sustiprinimas atrodo „saugiai“, tačiau staigus perėjimas prie pagrindinio metalo didina įtempių koncentraciją ir mažina nuovargio stiprumą.

Inspektorius magnetiniu jungu tikrina baltais kontrastiniais dažais padengtą kampinę siūlę su tamsia dalelių indikacija
MT iliustracija: ties siūle parodyta tamsi dalelių indikacija.

Kokybės lygiai B, C ir D ir kas juos nustato

ISO 5817:2023, Lietuvoje taikomas kaip LST EN ISO 5817, nustato netobulumų kokybės lygius lydomuoju būdu suvirintoms plieno, nikelio, titano ir jų lydinių jungtims, kai medžiagos storis yra 0,5 mm ir daugiau. B yra griežčiausias lygis, C vidutinis, D mažiausiai griežtas. Standartas taikomas sandūrinėms siūlėms su visišku įvirinimu ir visoms kampinėms siūlėms; nuovargio apkrovoms skirtos papildomos gairės pateiktos B priede.

Kokybės lygis turi būti nurodytas projekte arba užsakovo specifikacijoje ir suderintas prieš patikrą. Plieninių konstrukcijų vykdymo klasė ir patikros aprėptis tikrinamos pagal projektui taikomą EN 1090-2 leidimą bei techninę specifikaciją; vien klasės žymuo neaprašo viso konkrečios jungties patikros plano. ISO 17635:2025 paaiškina, kad NDT priėmimo lygių negalima tiesiogiai sutapatinti su kiekvieno ISO 5817 kokybės lygio reikalavimu.

Suvirinimo siūlių netobulumų atpažinimas ir patikros metodai

Patikros plane numatomi ir darbai prieš suvirinimą: jungties paruošimo, medžiagų atsekamumo, taikomo WPS bei darbuotojų kvalifikacijos patikra. Šie dokumentai nėra tapatūs: WPS, WPQR ir suvirintojo kvalifikacijos vadove paaiškinama jų paskirtis. Toliau pateikti metodai parenkami pagal medžiagą, jungties geometriją, tikėtiną netobulumą ir reikalaujamą aprėptį.

  1. Vizualinė kontrolė (VT) tiria pasiekiamą paviršių ir siūlės geometriją. ISO 17637:2016 skirtas metalų lydomojo suvirinimo siūlių vizualinei kontrolei ir gali būti taikomas prieš suvirinimą. Vidinių netobulumų nebuvimo VT nepatvirtina.
  2. Kapiliarinė kontrolė (PT) atskleidžia į tinkamai paruoštą, neporėtą paviršių atsiveriančius netobulumus. Po paviršiumi uždarų netobulumų ji neparodo.
  3. Magnetinių dalelių kontrolė (MT) tinka tik feromagnetinėms medžiagoms; aptikimas priklauso nuo magnetinimo krypties, paviršiaus ir procedūros. Ji skirta paviršiniams bei kai kuriems arti paviršiaus esantiems netobulumams. TWI palygina PT ir MT ribas.
  4. Ultragarsinė kontrolė (UT) gali tirti tam tikrus vidinius netobulumus, jei medžiaga, storis, jungties geometrija ir skenavimo paviršiai leidžia taikyti pasirinktą techniką. Aptikimą lemia ir pluošto bei netobulumo kryptis; TWI aprašo šiuos UT apribojimus.
  5. Radiografinė kontrolė (RT) pateikia vidinių požymių vaizdą; aptikimas priklauso nuo geometrijos ir netobulumo orientacijos. Darbams reikia atskirai suplanuotų radiacinės saugos priemonių. Metodai nėra savaime pakeičiami vienas kitu.

Darbuotojų kvalifikacija ir įgaliojimai turi atitikti metodą, lygį, sektorių bei konkrečią užduotį. ISO 9712:2021 apima pramoninių NDT specialistų kvalifikavimą ir sertifikavimą, tačiau jo VT sritis neapima tiesioginės kontrolės be pagalbinių priemonių ir vizualinių patikrų, atliekamų taikant kitą NDT metodą. Todėl bendros vizualinės apžiūros negalima automatiškai prilyginti formaliai VT kvalifikacijai. Metodo ir vertinimo parinkimą grindžia ISO 17635:2025; kokybės lygis nėra tiesioginė kiekvienos NDT indikacijos priėmimo riba.

Netobulumo požymiai ir metodo parinkimo ribos
NetobulumasKur gali būti matomasGalimi metodaiSvarbi riba
ĮtrūkisPaviršiuje gali atrodyti kaip linija; visas gylis nematomasVT, PT; MT feromagnetinėms medžiagoms; tinkamas UT vidinei sričiaiPaviršiaus vaizdas neparodo viso įtrūkio dydžio.
PorosAtviros paviršiuje arba uždaros siūlės vidujeVT atviroms poroms; RT vidiniam pasiskirstymui pagal procedūrąVien paviršiaus porų skaičius neaprašo viso tūrio.
Šlako intarpaiDažnai yra siūlės vidujeRT arba tinkamas UTVaizdas ir aptikimas priklauso nuo technikos bei geometrijos.
NesulydymasTies šonine sienele, tarp ėjimų ar šaknyjeTinkamas UT; RT, jei palanki geometrija ir orientacijaPaviršiuje jo gali nesimatyti; metodo pavadinimas negarantuoja aptikimo.
ĮkandimasGriovelis ties siūlės kraštuVT ir matmenų kontrolėVertinamas išmatuotas dydis pagal taikomus kriterijus.
Purslai, lanko uždegimo žymėsAnt pasiekiamo metalo paviršiausVT; papildomas tyrimas pagal radinį ir reikalavimusIšvaizda savaime nelemia priėmimo ar remonto sprendimo.
Keturiuose scheminiuose siūlės pjūviuose pažymėtas paviršinis įtrūkis, vidinės poros, šoninės sienelės nesulydymas ir įkandimas.
Aiškinamoji schema be mastelio. Raudoni ženklai rodo netobulumų vietą, o ne leistinas ribas. Skirtumus padeda paaiškinti TWI siūlės geometrijos ir nesulydymo aprašai. Atverti viso dydžio schemą

Ar taisyti, ar priimti, ir kaip dokumentuoti

Atskirai užfiksuokite stebėjimą, palyginimą su kriterijais ir tolesnį sprendimą. Į įtrūkį panašiam radiniui gali reikėti papildomos patikros, o nepasiekta sritis lieka patikros apribojimu. Remonto būtinumą, būdą ir pakartotinės patikros apimtį nustato projekto reikalavimai bei atsakingi specialistai. Ataskaita neturi tapti universalia šlifavimo ar pervirinimo instrukcija; pirminius ir pakartotinius įrašus susiekite tuo pačiu siūlės bei radinio numeriu.

Gera ataskaita turi siūlės numerį, taikytą metodą ir standartą, kokybės ar priėmimo lygį, defekto kodą pagal ISO 6520-1, jo vietą, matmenis ir sprendimą. Nuotraukos ir defektų žemėlapis, kuriame pažymėtos siūlės ir pataisymų vietos, leidžia vėliau atsekti, kas ir kada buvo taisyta.

Siūlių patikra aukštyje ir sunkiai pasiekiamose vietose

Rezervuarų sienose, kaminuose, tiltuose ir vėjo jėgainių konstrukcijose dalį siūlių sunku pasiekti. Prieiga virvėmis gali būti tinkama, jei darbo padėtis leidžia atlikti sutartą metodą, paruošti paviršių ir pasiekti reikiamą aprėptį. NDT kvalifikacija ir darbo virvėmis kompetencija tikrinamos atskirai; patikros radinys savaime nėra leidimas nedelsiant remontuoti. Gridinta atlieka NDT ir plieno dangų inspektavimo bei pramoninio suvirinimo ir montavimo darbus, kurių apimtis ir dokumentai derinami konkrečiam projektui.

Kai siūlę reikia taisyti dirbant virvėmis, ugnies darbų, gelbėjimo ir patikros sąsajas aptariame straipsnyje apie suvirinimo aukštyje planavimą.

Pramoninis alpinistas laiko ultragarsinį keitiklį prie rezervuaro siūlės ir tikrina rankinio prietaiso ekraną
Ultragarsinės kontrolės (UT) dirbant virvėmis iliustracija.

Po patikros ir remonto verta įvertinti ir dangą: pažeista ar netinkamai atstatyta danga ties siūle greitai tampa korozijos židiniu, ypač pajūryje. Apie tai daugiau rasite straipsnyje, kaip apsaugoti metalo konstrukcijas nuo korozijos.

Ką patikrinti prieš užsakant suvirinimo siūlių patikrą

  • Koks kokybės lygis (B, C ar D) ir vykdymo klasė nurodyti projekte.
  • Kurie metodai ir kokia aprėptis reikalaujami konkrečioms siūlėms pagal projekto patikros planą.
  • Ar suvirintojai ir procedūros turi galiojančias kvalifikacijas.
  • Kokia NDT personalo kvalifikavimo schema taikoma ir ar metodas, lygis, sektorius bei įgaliojimai atitinka užduotį.
  • Kiek laiko po suvirinimo reikia palaukti iki patikros, kad išryškėtų vandenilio sukelti įtrūkimai.
  • Kokios formos ataskaitos, nuotraukų ir defektų žemėlapio tikitės.

Jei turite projektą ir norite aptarti siūlių apimtį ar prieigos būdą, susisiekite su Gridinta.

Dažniausiai užduodami klausimai apie suvirinimo siūlių defektus

Kokie suvirinimo siūlių defektai yra pavojingiausi?
Pavojingiausi yra plokšti defektai su aštriais kraštais: įtrūkimai ir nesulydymas. Jie koncentruoja įtempius, todėl veikiant kintamai apkrovai gali augti ir sukelti staigų jungties suirimą. Poros ir pavieniai intarpai paprastai mažiau pavojingi, tačiau dideli jų kiekiai mažina sandarumą ir skerspjūvio stiprumą. Būtent todėl dauguma specifikacijų įtrūkimų visai nepriima, o porų kiekį riboja pagal pasirinktą kokybės lygį.
Kuo skiriasi netobulumas ir defektas?
Netobulumas yra nukrypimas nuo numatytos siūlės geometrijos ar sandaros. Defektu jis vadinamas tada, kai neatitinka taikomų priėmimo reikalavimų. ISO 6520-1 klasifikacija padeda įvardyti netobulumą; priėmimo sprendimui dar reikia jo vietos, matmenų, tinkamos patikros ir projekto kriterijų.
Kas nusprendžia, kokį kokybės lygį taikyti siūlėms?
Kokybės lygį nustato projektuotojas arba užsakovo techninė specifikacija, atsižvelgdami į konstrukcijos paskirtį, apkrovas ir galimų gedimų pasekmes. Plieninėms konstrukcijoms tai siejama su vykdymo klase pagal EN 1090-2. Suvirintojas ir inspektorius lygio patys nesirenka, jie tik užtikrina ir patikrina, kad siūlės jį atitinka. Jei lygis nenurodytas, tai reikia išsiaiškinti prieš pradedant darbus.
Ar užtenka vien vizualinės kontrolės?
VT parodo pasiekiamą paviršių ir siūlės formą, tačiau nepatvirtina vidinių netobulumų nebuvimo. Papildomi metodai bei aprėptis nustatomi pagal medžiagą, geometriją, įtariamą pažeidimą ir projekto reikalavimus. Vieno visoms jungtims tinkamo metodų rinkinio nėra.
Kuo skiriasi ultragarsinė ir radiografinė siūlių kontrolė?
UT tiria garso atspindžius, o RT pateikia spinduliuotės sukurtą vidinių požymių vaizdą. Tinkamumas priklauso nuo medžiagos, geometrijos, netobulumo orientacijos, prieigos ir reikiamos aprėpties. UT reikia tinkamo akustinio kontakto ir skenavimo kelio, RT – radiacinės saugos kontrolės; nė vienas metodas neaptinka visų netobulumų.
Kas gali atlikti neardomuosius suvirinimo siūlių bandymus?
Reikia konkrečiam metodui ir užduočiai tinkamos kvalifikacijos, kompetencijos bei įgaliojimų. Jei taikoma ISO 9712 schema, tikrinami metodas, lygis, sektorius, galiojimas ir darbdavio įgaliojimas. Tiesioginė vizualinė apžiūra be pagalbinių priemonių nepatenka į šio standarto VT sertifikavimo sritį. Darbas virvėmis savaime nesuteikia NDT kvalifikacijos.
Kodėl siūles kartais tikrina tik praėjus parai ar daugiau po suvirinimo?
Vandenilio sukelti šaltieji įtrūkimai gali atsirasti ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms ar net parai po suvirinimo, kai siūlė atvėsta. Jei patikra atliekama per anksti, įtrūkimas dar gali būti nesusiformavęs. Todėl konstrukcijų standartai ir specifikacijos nustato minimalų laukimo laiką prieš papildomus neardomuosius bandymus, ypač storesniems ir stipresniems plienams.
Ar galima tikrinti ir taisyti siūles aukštyje be pastolių?
Kai prieiga virvėmis leidžia saugiai paruošti paviršių, pasiekti reikiamą aprėptį ir taikyti sutartą metodą, ji gali būti tinkama patikrai. Remontui papildomai reikia patvirtinto inžinerinio sprendimo, suvirinimo dokumentų ir ugnies darbų bei gelbėjimo plano. Ne kiekviena virvėmis pasiekiama siūlė tinkama patikimai ištirti ar remontuoti iš tos pačios darbo padėties.

Reikia patikrinti suvirinimo siūles?

Aprašykite konstrukciją, siūlių vietas, medžiagas, reikalaujamą kokybės lygį ir prieigos sąlygas, kad būtų galima aptarti tinkamą patikros ir ataskaitų apimtį, taip pat ir sunkiai pasiekiamose vietose.
NDT ir dangų inspektavimas