Dažniausi suvirinimo siūlių defektai, jų priežastys ir patikros metodai

Pirštinėta ranka prideda suvirinimo matuoklį prie vamzdžio žiedinės siūlės, kurios krašte matomas griovelis
Straipsnio iliustracijos sukurtos dirbtiniu intelektu.

Suvirinimo siūlių defektai yra nukrypimai nuo idealios siūlės, kurie sumažina jungties stiprumą, sandarumą ar atsparumą nuovargiui: įtrūkimai, poros, šlako intarpai, nesulydymas, įkandimai ir kiti. Juos klasifikuoja LST EN ISO 6520-1, o ar defektas leistinas, sprendžia LST EN ISO 5817 kokybės lygiai B, C arba D. Laiku aptikti juos padeda vizualinė kontrolė ir tinkamai parinkti neardomieji bandymai.

Kaip klasifikuojami suvirinimo defektai

Standartas ISO 6520-1:2007 apie lydomojo suvirinimo geometrinių netobulumų klasifikaciją suskirsto netobulumus į šešias grupes. Kiekvienas tipas turi skaitinį kodą, todėl ataskaitoje užtenka nurodyti, pavyzdžiui, „2011“ (dujų pora), ir bet kuris inspektorius supras, apie ką kalbama. Metalurginiai netobulumai, pavyzdžiui, grūdelių dydis, šiame standarte neaprašomi.

  • 100 – įtrūkimai: karštieji, šaltieji, krateriniai, sluoksniniai (lamelinis plyšimas).
  • 200 – ertmės ir poros: pavienės poros, porų grupės, kirmėlinės poros, susitraukimo ertmės.
  • 300 – kietieji intarpai: šlakas, fliusas, oksidai, volframo intarpai.
  • 400 – nesulydymas ir nepakankamas įvirinimas: siūlė nesusilydė su pagrindiniu metalu arba šaknis neįvirinta.
  • 500 – netinkama forma ir matmenys: įkandimai, perteklinis sustiprinimas, užvarvos, kraštų nesutapimas, įdubusi šaknis.
  • 600 – kiti defektai: purslai, lanko užuomazgos (atsitiktiniai lanko uždegimai), šlifavimo žymės.

Vertinant suvirinimo siūlių defektus, svarbu atskirti sąvokas: netobulumas yra bet koks nuokrypis, o defektu jis tampa tik tada, kai viršija leistinas ribas. Todėl „pora siūlėje“ dar nereiškia brokuotos jungties.

Dažniausi suvirinimo siūlių defektai ir jų priežastys

Įtrūkimai

Iš visų grupių įtrūkimai laikomi pavojingiausiais suvirinimo siūlių defektais, nes jų smaigalys koncentruoja įtempius ir, veikiant ciklinei apkrovai, plyšys auga. Šaltuosius įtrūkimus dažniausiai sukelia vandenilis kartu su kietu, grūdintu terminio poveikio zonos metalu ir liekamaisiais įtempiais. Karštieji įtrūkimai atsiranda kietėjant siūlei, kai metale yra daug sieros, fosforo ar per gili ir siaura siūlė. Prevencija: mažo vandenilio kiekio elektrodai, jų džiovinimas, pakaitinimas ir kontroliuojamas aušinimas pagal suvirinimo procedūrą.

Poros ir ertmės

Poros susidaro, kai dujos lieka įstrigusios stingstančiame metale. TWI straipsnis apie poringumą kaip pagrindines priežastis nurodo prastą apsauginių dujų apsaugą (nuotėkius, skersvėjį, per didelį dujų srautą), drėgmę elektroduose ar fliuse, alyvą, riebalus ir per storą gruntą. Poros mažina sandarumą, todėl rezervuaruose ir slėginiuose vamzdynuose jos ypač nepageidaujamos.

Šlako intarpai

Šlakas lieka tarp sluoksnių, kai tarp ėjimų prastai nuvalomas paviršius, elektrodas vedamas netinkamu kampu ar per mažu srovės stiprumu. Intarpai susilpnina skerspjūvį ir gali tapti įtrūkimo pradžia.

Nesulydymas ir nepakankamas įvirinimas

Tai vieni klastingiausių suvirinimo defektų, nes iš paviršiaus jų dažnai nesimato. Tipinės priežastys: per maža srovė ar per didelis suvirinimo greitis, per siauras griovelis, per didelis šaknies bortelis, netikslus siūlės paruošimas. Plokščias, į įtrūkimą panašus nesulydymas stipriai mažina laikomąją galią ir atsparumą nuovargiui.

Įkandimai, užvarvos ir perteklinis sustiprinimas

Įkandimas yra griovelis išilgai siūlės krašto, dažniausiai dėl per didelės srovės, per ilgo lanko ar netinkamo elektrodo kampo. Užvarva susidaro, kai išsilydęs metalas užteka ant nesulydyto pagrindinio metalo. Perteklinis sustiprinimas atrodo „saugiai“, tačiau staigus perėjimas prie pagrindinio metalo didina įtempių koncentraciją ir mažina nuovargio stiprumą.

Inspektorius magnetiniu jungu tikrina baltais kontrastiniais dažais padengtą kampinę siūlę su tamsia dalelių indikacija
Magnetinių dalelių kontrolė padeda aptikti paviršinius suvirinimo siūlės įtrūkius

Kokybės lygiai B, C ir D ir kas juos nustato

ISO 5817:2023, Lietuvoje taikomas kaip LST EN ISO 5817, nustato netobulumų kokybės lygius lydomuoju būdu suvirintoms plieno, nikelio, titano ir jų lydinių jungtims, kai medžiagos storis yra 0,5 mm ir daugiau. B yra griežčiausias lygis, C vidutinis, D mažiausiai griežtas. Standartas taikomas sandūrinėms siūlėms su visišku įvirinimu ir visoms kampinėms siūlėms; nuovargio apkrovoms skirtos papildomos gairės pateiktos B priede.

Kokybės lygį pasirenka ne suvirintojas ir ne inspektorius, o projektuotojas arba užsakovo specifikacija. Plieninėms konstrukcijoms standartas EN 1090-2 numato vykdymo klases EXC1–EXC4: kuo aukštesnė klasė, tuo didesnė papildomos neardomosios kontrolės apimtis, o vizualinė kontrolė atliekama visada. Tikslias procentines apimtis kiekvienam jungties tipui reikia tikrinti galiojančiame EN 1090-2 leidime ir projekto specifikacijoje.

Kaip vyksta suvirinimo siūlių kontrolė

Suvirinimo siūlių patikra prasideda dar prieš suvirinimą: tikrinamas griovelio paruošimas, tarpai, medžiagų sertifikatai ir suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, o procedūra patvirtinama pagal LST EN ISO 15614-1. Po suvirinimo taikomi šie metodai.

  1. Vizualinė kontrolė (VT) pagal LST EN ISO 17637 – pirmas ir būtinas žingsnis, aptinkantis paviršinius netobulumus ir formos nukrypimus.
  2. Kapiliarinė kontrolė (PT) – paviršiniams įtrūkimams bet kuriame neporėtame metale; priėmimo lygiai pagal ISO 23277.
  3. Magnetinė kontrolė (MT) – paviršiniams ir artimiems paviršiui defektams feromagnetiniame pliene; priėmimo lygiai pagal ISO 23278.
  4. Ultragarsinė kontrolė (UT) pagal ISO 17640 – vidiniams defektams, ypač nesulydymui; priėmimo lygiai pagal ISO 11666.
  5. Radiografinė kontrolė (RT) pagal ISO 17636 – vidinėms poroms ir intarpams; priėmimo lygiai pagal ISO 10675-1:2021.

Rezultatus vertinti gali tik kvalifikuotas personalas. Neardomųjų bandymų specialistai sertifikuojami pagal ISO 9712, o vizualinės kontrolės pagrindų mokoma ir specialiuose kursuose; pavyzdžiui, Kiwa VT1 mokymų programa apima LST EN ISO 6520-1, LST EN ISO 5817 ir LST EN ISO 17637 taikymą.

Dažniausi suvirinimo siūlių defektai ir jų aptikimas
DefektasPožymiaiTipinės priežastysKaip aptinkamas
Įtrūkimas (100)Plona linija siūlėje ar šalia josVandenilis, įtempiai, greitas aušinimasVT, PT, MT, UT
Poros (200)Apvalios ertmės, kartais paviršiujeDrėgmė, prasta dujų apsauga, nešvarumaiVT, RT
Šlako intarpai (300)Netaisyklingi tamsūs intarpaiPrastas valymas tarp ėjimųRT, UT
Nesulydymas (400)Dažnai nematomas iš paviršiausMaža srovė, prastas paruošimasUT, RT
Įkandimas (500)Griovelis siūlės kraštePer didelė srovė, ilgas lankasVT, matuoklis
Purslai, lanko užuomazgos (600)Lašeliai, žymės ant metaloNetinkami parametrai, neatsargumasVT

Ar taisyti, ar priimti, ir kaip dokumentuoti

Ne visi rasti suvirinimo siūlių defektai reikalauja remonto. Jei netobulumas neviršija nustatyto kokybės lygio ribų, jis priimamas ir užfiksuojamas ataskaitoje. Jei viršija, defektas pašalinamas šlifuojant ar išpjaunant, siūlė pervirinama pagal patvirtintą procedūrą ir vėl tikrinama tuo pačiu metodu. Įtrūkimai daugumoje specifikacijų nepriimami nepriklausomai nuo dydžio, todėl juos reikia taisyti.

Gera ataskaita turi siūlės numerį, taikytą metodą ir standartą, kokybės ar priėmimo lygį, defekto kodą pagal ISO 6520-1, jo vietą, matmenis ir sprendimą. Nuotraukos ir defektų žemėlapis, kuriame pažymėtos siūlės ir pataisymų vietos, leidžia vėliau atsekti, kas ir kada buvo taisyta.

Siūlių patikra aukštyje ir sunkiai pasiekiamose vietose

Suvirinimo siūlių defektai dažnai lieka nepastebėti ten, kur sunku prieiti. Rezervuarų sienos, kaminai, tiltų ir vėjo jėgainių konstrukcijos dažnai turi siūlių, prie kurių sunku pastatyti pastolius. Tokiais atvejais pramoninio alpinizmo paslaugos leidžia inspektoriui ar suvirintojui pasiekti siūlę virvėmis, atlikti VT, MT ar UT ir prireikus iš karto suremontuoti. Gridinta yra IRATA Full Operator narė ir atlieka NDT ir plieno paviršių dangų inspektavimą, pramoninį suvirinimą ir montavimą bei rezervuarų ir talpyklų statybą.

Pramoninis alpinistas laiko ultragarsinį keitiklį prie rezervuaro siūlės ir tikrina rankinio prietaiso ekraną
Ultragarsinė kontrolė dirbant virvėmis

Po patikros ir remonto verta įvertinti ir dangą: pažeista ar netinkamai atstatyta danga ties siūle greitai tampa korozijos židiniu, ypač pajūryje. Apie tai daugiau rasite straipsnyje, kaip apsaugoti metalo konstrukcijas nuo korozijos.

Ką patikrinti prieš užsakant suvirinimo siūlių patikrą

  • Koks kokybės lygis (B, C ar D) ir vykdymo klasė nurodyti projekte.
  • Kurie metodai ir kokia apimtis reikalaujami: VT visoms siūlėms, o PT, MT, UT ar RT – pagal specifikaciją.
  • Ar suvirintojai ir procedūros turi galiojančias kvalifikacijas.
  • Ar NDT personalas sertifikuotas pagal ISO 9712 atitinkamam metodui ir lygiui.
  • Kiek laiko po suvirinimo reikia palaukti iki patikros, kad išryškėtų vandenilio sukelti įtrūkimai.
  • Kokios formos ataskaitos, nuotraukų ir defektų žemėlapio tikitės.

Jei turite projektą ir norite aptarti siūlių apimtį ar prieigos būdą, susisiekite su Gridinta.

Dažniausiai užduodami klausimai apie suvirinimo siūlių defektus

Kokie suvirinimo siūlių defektai yra pavojingiausi?
Pavojingiausi yra plokšti defektai su aštriais kraštais: įtrūkimai ir nesulydymas. Jie koncentruoja įtempius, todėl veikiant kintamai apkrovai gali augti ir sukelti staigų jungties suirimą. Poros ir pavieniai intarpai paprastai mažiau pavojingi, tačiau dideli jų kiekiai mažina sandarumą ir skerspjūvio stiprumą. Būtent todėl dauguma specifikacijų įtrūkimų visai nepriima, o porų kiekį riboja pagal pasirinktą kokybės lygį.
Kuo skiriasi netobulumas ir defektas?
Netobulumas yra bet koks nukrypimas nuo idealios siūlės, kurį aprašo ir koduoja standartas ISO 6520-1. Defektu jis tampa tik tada, kai viršija leistiną dydį pagal sutartą kokybės lygį, pavyzdžiui, ISO 5817 lygį C. Todėl viena maža pora siūlėje gali būti visiškai priimtina, o tokio pat dydžio įtrūkimas jau bus laikomas defektu, kurį būtina pašalinti.
Kas nusprendžia, kokį kokybės lygį taikyti siūlėms?
Kokybės lygį nustato projektuotojas arba užsakovo techninė specifikacija, atsižvelgdami į konstrukcijos paskirtį, apkrovas ir galimų gedimų pasekmes. Plieninėms konstrukcijoms tai siejama su vykdymo klase pagal EN 1090-2. Suvirintojas ir inspektorius lygio patys nesirenka, jie tik užtikrina ir patikrina, kad siūlės jį atitinka. Jei lygis nenurodytas, tai reikia išsiaiškinti prieš pradedant darbus.
Ar užtenka vien vizualinės kontrolės?
Vizualinė kontrolė yra privalomas pirmasis žingsnis ir aptinka daug paviršinių netobulumų, tokių kaip įkandimai, purslai ar netinkama siūlės forma. Tačiau ji neparodo vidinių defektų, pavyzdžiui, nesulydymo ar porų siūlės viduje. Atsakingoms jungtims specifikacija paprastai papildomai reikalauja ultragarsinės, radiografinės, magnetinės arba kapiliarinės kontrolės tam tikrai siūlių daliai ar visoms siūlėms.
Kuo skiriasi ultragarsinė ir radiografinė siūlių kontrolė?
Ultragarsinė kontrolė gerai aptinka plokščius defektus, tokius kaip nesulydymas ir įtrūkimai, jai nereikia jonizuojančiosios spinduliuotės ir ją galima atlikti iš vienos pusės. Radiografinė kontrolė geriau parodo tūrinius defektus, pavyzdžiui, poras ir šlaką, bei palieka vaizdinį įrašą, tačiau reikalauja prieigos iš abiejų pusių ir radiacinės saugos priemonių. Dažnai metodai derinami.
Kas gali atlikti neardomuosius suvirinimo siūlių bandymus?
Neardomuosius bandymus turi atlikti ir rezultatus vertinti specialistai, sertifikuoti pagal ISO 9712 konkrečiam metodui, pavyzdžiui, UT ar MT. Pirmo lygio specialistas atlieka bandymą pagal instrukciją, antro lygio gali parinkti techniką ir vertinti rezultatus pagal priėmimo kriterijus, o trečio lygio rengia procedūras. Užsakovas turėtų paprašyti sertifikatų kopijų prieš pradedant darbus.
Kodėl siūles kartais tikrina tik praėjus parai ar daugiau po suvirinimo?
Vandenilio sukelti šaltieji įtrūkimai gali atsirasti ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms ar net parai po suvirinimo, kai siūlė atvėsta. Jei patikra atliekama per anksti, įtrūkimas dar gali būti nesusiformavęs. Todėl konstrukcijų standartai ir specifikacijos nustato minimalų laukimo laiką prieš papildomus neardomuosius bandymus, ypač storesniems ir stipresniems plienams.
Ar galima tikrinti ir taisyti siūles aukštyje be pastolių?
Taip, daugeliu atvejų siūlės rezervuarų sienose, kaminuose ar plieninėse konstrukcijose pasiekiamos taikant pramoninio alpinizmo metodus. Kvalifikuotas specialistas virvėmis gali atlikti vizualinę, magnetinę ar ultragarsinę kontrolę, užfiksuoti defektus nuotraukose ir, jei reikia, suremontuoti siūlę. Taip sutaupoma pastolių montavimo laiko, tačiau darbus reikia planuoti pagal saugos ir prieigos reikalavimus.

Reikia suvirinti ar patikrinti siūles?

Aprašykite konstrukciją, medžiagas ir reikalaujamą kokybės lygį, o Gridinta komanda pasiūlys suvirinimo, montavimo ar patikros darbų planą, taip pat ir sunkiai pasiekiamose vietose.
Suvirinimo ir montavimo paslaugos